Padavimai apie Taujėnų vardo kilmę
1.Taujėnų vardas esą kilęs nuo tos vietos gyventojų prietaros „taujėnai“. „Taujėnai, kaip išsigandau“, „nuvažiavau, taujėnai, į malūną ir išbuvau 3 dienas“. Kaimynai ir praminę šios vietos gyventojus „taujėniškiais“. Ilgainiui „taujėnai“ virto vietovardžiu „Taujėnai“.
2. Pasakojama, kad mirdamas vienas iš kunigaikščių Radvilų, kuriam seniau priklausęs Taujėnų dvaras, atidavęs savo jauniausiam sūnui visus turtus ir lietuviškai ištaręs: „tau vienam“. Nuo to laiko esą „Tavenai“, vėliau „Taujėnai“.
3. Senesni žmonės pasakoja dar vieną padavimą. Labai šaltą žiemą, siauru užpustytu keliu važiavę pro Taujėnus du kilmingi ponai: vienas – nuo Panevėžio, kitas nuo – Ukmergės. Susitikę jie ties Taujėnais. Kelias siauras, užpustytas, negali prasilenkti, o kadangi abu – kilmingi ponai, nėra kuriam trauktis iš kelio. Taip jie susibarė, vėliau pradėjo muštis su ienomis sakydami:„tau iena, tau iena“. Todėl tos vietovės pavadinimas ir likęs Taujėnai.
4. Dar tais laikais, kai Lietuvoje buvo baudžiava, į šį kraštą atvažiavo ponas su sūnumi Janu. Išlipę iš karietos žvalgėsi aplinkui. Vyresnis ponas apibrėžė ranka lanką ir sako sūnui: – Tau, Janai, šita visa žemė. Vietiniai žmonės, išgirdę taip sakant, ir pavadino šį kraštą Taujanais, tik vėliau virto Taujėnais.
