Taujėnų seniūnijos herbas
Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti, pagal Europos Sąjungos standartus I -os kategorijos saugotini paukščiai, jų tarpe – juodasis gandras. Kadangi dvaro rūmų ir bažnyčios fasaduose yra dorėninės kolonos, buvo nuspręsta vienu iš simbolių pasirinkti kolonas, kitu – juodąjį gandrą. Simbolių kalboje gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Vienoje antikinių legendų pasakojama, kaip gandras maitino savo senus tėvus taip, kaip maitina savo vaikus. Daugelyje pasaulio kultūrų jis simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Rytų šalyse gandras – ilgaamžiškumo, kitur – orumo, tyrumo ir budrumo simbolis. Kolonos simbolizuoja dievišką jėgą, žemišką gyvenimo energiją, pastovumą ir tvirtumą. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę. Taujėnų herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. sausio 27 d.
Taujėnų daina
Stovi rūmai Radvilos senieji,
Ošia senas parkas išdidžiai,
Kiek laimingų vasarų praėjo,
Mano mielas drauge tu žinai.
Ant kalnelio mūsų bažnytėlė –
Vilniaus Arkikatedros dukra.
Ir balta, kaip gulbė, mokyklėlė,
Kuri tapo mums antra mama.
Pr. Ei ! Daug gražių miestelių Lietuvoje,
Bet už Taujėnus nėra mielesnių.
Aš gimiau čia, augau ir uliojau
Čia aš pirmą meilę sutikau.
Šiandien džiaugiasi širdelė mano,
Kad galiu senus draugus matyt,
Kad pakėlę po taurę šampano
Galime visi kartu surikt !
Pr. Ei ! Daug gražių miestelių Lietuvoje,
Bet už Taujėnus nėra mielesnių.
Aš gimiau čia, augau ir uliojau,
Čia aš pirmą meilę sutikau.
